Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lauko ekspozicijoje nuo spalio pradžios galima pamatyti 30 metrų skersmens, 20-30 tonas sveriančių akmenų ratą. Taip įgyvendinta etnokosmologijos pradininko dr. Gunaro Kakaro idėja muziejaus teritorijoje pastatyti kalendorinį akmenų ratą. Jis fiksuoja keturias pasaulio šalis ir Saulės tekėjimo bei nusileidimo kryptis ilgiausių ir trumpiausių dienų laikotarpiais.
Rieduliai - iš visos Lietuvos
Didžiuliai akmenys pradėti į muziejų gabenti 2003 metais. Techniškai sudėtingam riedulių transportavimui reikėjo daug lėšų. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras kreipėsi į visų Lietuvos apskričių administracijas , kviesdamas atvežti po įspūdingą didelį akmenį iš kiekvienos Lietuvos apskrities ir taip simboliškai sustoti į vieną, visą Lietuvos ratą. Akmenis atvežė Vilniaus, Panevėžio, Utenos, Klaipėdos Telšių ir Kauno apskritys. Klaipėdiečiai, apskrities viršininko Arūno Burkšo iniciatyva, atvežė net 32 tonų akmenį. Vilniaus apskrities viršininko Jono Vasiliausko pastangomis atgabentas 26 tonų riedulys bei dar keturi dideli akmenys už likusias apskritis.
Riedulių kelionės į muziejų užtruko beveik dešimtmetį. Šių metų rugsėjį prasidėjo lietuviško Stounhendžo statyba. Naudojant galingą techniką 42 akmenys sustojo į savo vietas. Kad idėja būtų visiškai įgyvendinta, dar trūko mažesnių akmenų - jie buvo atgabenti iš Anykščių rajono Kurklių žvyro karjero.
Akmenys įamžins regiono ir pasaulio etnokosmologinius ženklus
Kalendorinis akmenų ratas sutankėjo iki 32 akmenų ir tapo Saulės disku su aštuoniais iš mažesnių akmenų suformuotais spinduliais.
Ant centrinio rato akmens bus iškaltos Jurgio Baltrušaičio eilės:
Ko ieškai tu - čia pat greta
Būties aušra už tavo durų
Už tavo vartų Visata.
Antroje akmens pusėje bus perkelta etnokosmologinio ženklo kopija nuo Valiulio akmens, kuris yra netoli nuo muziejaus, šalia Alantos bažnytkaimio.
Valiulio ženkle pavaizduoti kiaušinio ovale iškalti trys mus supančio pasaulio simboliai - Mėnulio pjautuvas, kaip Žemės gyvybės ciklo simbolis, pasaulio centras - Saulė ir aukščiausios sferos simbolis - žvaigždė.
Senų Lietuvos mitologinių ženklų kopijos vienoje vietoje taps didele paveldo vertybe. Taip pat planuojama perkelti ir Baltijos jūros šalyse esančių akmens ženklų kopijas ant Saulės simbolio akmenų - tai bus unikali Europos paveldo vertybė, prieinama visiems Lietuvos etnokosmologijos muziejaus lankytojams. Ateityje senųjų akmenų ženklų kopijos galės atkeliauti ir iš kitų šalių.
Kalendorinį akmenų ratą ir Saulės simbolį įamžino 125 rieduliai. Aštuonių Saulės spindulių galuose dar iškils vėtrungės su lietuviškais vėjų pavadinimais.
Tikroviškas Saulės sistemos modelis
Šalia Saulės simbolio įsikurs aštuonių Saulės sistemos planetų modeliai, atitinkantys realius Saulės sistemos dydžius. Pagal 30 metrų Saulės skersmenį proporcingi santykiniai planetų modelių dydžiai bus tokie: Merkurijus - 10 cm., Venera - 26 cm., Žemė - 27 cm., Marsas - 15 cm., Jupiteris - 3 m., Saturnas - 2,6 m., Uranas - 1,1 m., Neptūnas - 1 m. Visų planetų modeliai išsidėstys spiralės vijose santykiniuose atstumuose nuo Saulės.
Kalendorinį akmenų rato ir Saulės sistemos modelio kompleksą užbaigs sferinis rankų darbo kaltinis Saulės laikrodis ir skulptūra, kuri atspindės žmogaus ryšį su Visata per fizinį ir dvasinį pasaulio pažinimą.
Apie muziejų
Lietuvos etnokosmologijos muziejus įsteigtas 1990 metais ir yra pirmas bei vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje.
Etnokosmologija - žmogaus ir žmonijos ryšių su kosminiu pasauliu atspindys ir pasireiškimas tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame ir verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijose, futurologijoje ir mokslinėje fantastikoje.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus renka, kaupia, sistemina, saugo, moksliškai tyrinėja, eksponuoja ir teikia lankytojams informaciją apie žmogaus ir žmonijos ryšius su kosminiu pasauliu.
Vytaras Radzevičius
Muziejuje yra didžiausias Europoje visuomenei skirtas teleskopas.
Kasmet muziejų aplanko apie 50 tūkstančių žmonių.
Daugiau informacijos - Gunaras Kakaras, +370 687 40608
