Vasario 15d. 11val. Vilniaus paveikslų galerijoje Chodkevičių rūmuose (Didžioji g. 4) įvyks spaudos konferencija skirta tarptautinei parodai „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai" Vienai garsiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių - kunigaikščiams Sapiegoms - surengtoje parodoje pristatoma apie 300 eksponatų. Ją lydi solidus mokslinis katalogas su išsamiais teminiais įvadiniais straipsniais bei eksponatų apibūdinimais.
Išskirtinį Sapiegų giminės statusą istorijoje liudija daugybė faktų. Per 17 istoriškai aprėpiamų kartų yra žinoma 380 Sapiegų ir Sapiegaičių. 51 Sapiegų giminės atstovas buvo aukštas valstybės pareigūnas, 30 iš jų - Lietuvos valstybės senatoriai, taip pat buvo net 11 Lietuvos kanclerių ir pakanclerių. Užimtų svarbiausių pareigybių Lietuvoje skaičiumi Sapiegos nusileido tik Radviloms. Sapiegų padėties išskirtinumą patvirtina ir jų giminystės ryšiai su kitomis iškiliausiomis Lietuvos ir Lenkijos giminėmis - Radvilomis, Chodkevičiais, Sanguškomis, Tiškevičiais, Pacais, taip pat Potockiais ir Branickiais.
Parodos dėmesio centre - Sapiegų genealogija, valstybinė veikla, menų ir mokslų mecenavimas, fundacijos, kolekcionavimas. Joje eksponuojama beveik 100 Sapiegų giminės atstovų portretų bei dar dukart tiek unikalių dokumentų ir knygų, Sapiegoms priklausiusių tapybos, tekstilės, grafikos, auksakalystės ir kitų meno kūrinių, ginklų, kitų istorinių relikvijų. Parodos autentiški XVI-XIX a. eksponatai ir ikonografinė medžiaga atskleidžia išskirtinius šios giminės iškilių atstovų nuopelnus Lietuvos, Lenkijos ir kitų Vidurio Rytų Europos kraštų meniniam bei kultūriniam paveldui, Lietuvos valstybingumo raidai.
Giminės istorija, valstybinė veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, paskyrimai į aukščiausius valstybės postus atsispindi portretų ekspozicijoje. Žymiausias jų - Lietuvos kancleris, etmonas ir Vilniaus vaivada Leonas Sapiega, aktyviai dalyvavęs kuriant 1588 m. Trečiąjį Lietuvos Statutą ir jį paskelbęs.
Apie Sapiegų giminės nuopelnus kultūros ir meno plėtrai byloja jų indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sakralinio meno paveldą. Nedaug ne tik didikų, bet ir Europos valdovų giminių galėtų pasididžiuoti, kad net du joms priklausę Švč. Mergelės Marijos paveikslai buvo vainikuoti popiežių karūnomis. Sapiegos gali tuo džiaugtis.
Greta sakralinės dailės kūrinių demonstruojamos ir XIX-XX a. pradžioje sukauptos pasaulietinio pobūdžio meno vertybės - paveikslai, meniniai audiniai, kiti taikomosios dailės kūriniai. Ekspoziciją užbaigia Sapiegų bibliotekų turtingus rinkinius primenančios vertybės - knygos, dokumentai, grafikos darbai, piešiniai ir pan. Vienos jų - Ružanų rezidencijoje kauptos „Biblioteca Sapiehana" knygų dalis, liudijanti ne tik Sapiegų bibliofilines nuostatas, bet ir jų nuopelnus steigiant bei aprūpinant Vilniaus akademijos Teisės fakultetą.
Kunigaikščių Sapiegų giminė nuėjo ilgą istorijos kelią nuo XV a. Lietuvos ir Maskvos valstybių paribio niekam nežinomų bajorų iki XVII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės hegemonų ir XX-XXI a. pasaulio piliečių.
Daugiau informacijos:
Jūratė Vaičiuvienė
Komunikacijos koordinatorė
Tel.: (8-5) 2622645
Mob. tel.: (+370) 61447418
El. paštas:
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
