2011.04.13 Mažųjų vilniečių paroda VELYKŲ KIŠKIAI

Dalyvaus Vilniaus ikimokyklinių įstaigų auklėtiniai bei pedagogai.

Artėjant didžiausiai pavasario šventei - Šv. Velykoms, Vilniaus mokytojų namai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Neformaliojo švietimo skyriumi ir Ikimokyklinių įstaigų metodine taryba pirmą kartą rengia mažųjų vilniečių parodą „Velykų kiškiai”. Parodos atidarymas vyks balandžio 15 d. 10 val. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Dalyvaus visi eksponatų kūrėjai - 35 ikimokyklinės įstaigos. Parodos atidarymo metu vyks muzikinė improvizacija „Zuikiai linksmuoliai”. Atidarymo rytmetį ves gerai žinoma radijo laidų ir renginių vedėja, pedagogė, etnologė Gražina Kadžytė. Šventės metu koncertuos ikimokyklinių įstaigų vaikai ir Vilniaus mokytojų namų dainavimo studijos „Mikrofonas” dainininkai. Programoje skambės velykinės eilės, autorinės ir lietuvių liaudies dainos. Kiemelis nusispalvins įvairiaspalvėmis vėliavėlėmis. Visi atvykę galės tapti įvairiais personažais Snazaroo veido dažų pagalba.
Mažieji vilniečiai renginį dedikuoja Kultūros dienai.
Leidykla UAB „Nijanga” vaikams sugalvojo šaunią atrakciją - sukūrė 1,60 m. velykinį zuikį su prijuoste, kurią parodos atidarymo metu vaikai „margins” spalvotais, įmantrių raštų lipdukais. Paroda veiks iki balandžio 29 d.
Didžiausia krikščioniškojo pasaulio šventė - Šv. Velykos, simbolizuojanti prisikėlimą ir gamtos atsinaujinimą, nuo seno turi gilias tradicijas, papročius ir ritualus. Vienas iš būtinų šventės atributų yra velykinis kiškis. Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Volteris yra surinkęs nemažai padavimų apie jų kilmę, pavyzdžiui: ,,Senų senovėje buvo nykštukų karalystė. Vienais metais nykštukų karalius sunkiai susirgęs. Visi labai nusiminę. Ypač daug baimės turėjo karaliaus tarnai ir artimieji. Jie pasišaukę vieną seną prityrusį nykštuką ir prašė jo patarimo. Šis liepė karaliaus tarnams nuvykti į Hamą, kur laumė Ostara gyveno. Kelionė turėjo tęstis apie dvylika dienų. Nykštukai pabalnojo kiškius, skubiai nujojo pas laumę Ostarą, ir priėję prie jos rūmų tarė: ,,Laume Ostara ateik". Tuojau pasirodė laumė ir pasižadėjo atvykusiems nykštukams padėti. Netrukus į karaliaus rūmus laumė atsiuntė paukštį, kuris snape turėjęs butelį. Karalius išgėręs iš butelio ir tuojau pasveikęs. Nykštukai, norėdami laumei Ostarai atsidėkoti už gydymą karaliaus, miškuose suieškoję baltą kiškį ir jį padovanoją laumei. Kiškis dėjęs dažytus margučius į tam tikrą gražų krepšelį, o laumė juos išdalydavo geriems vaikams”.
Pati velykinių zuikių tradicija kildinama iš Vokietijos. Pirmasis valgomas kiškutis taip pat pagamintas Vokietijoje apie 1800 metus, tuomet jis buvo iškeptas iš miltų ir cukraus. Tikima, kad šventės išvakarėse zuikis nuo vaikų žolėje, sode, miške slepia velykinius kiaušinius, kurių mažieji ieško su didžiausiu džiaugsmu.
Zuikis, kaip vienas iš Šv. Velykų šventės simbolių, aptinkamas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje ypač populiarūs šokoladiniai, žaisliniai ar valgomi zuikiai; Prancūzija nuo Velykų iki Sekminių tampa didžiuliu šokoladinių kiškių ir vištų rojumi. JAV ir Kanadoje sekmadienio rytą visa šeima ieško margučių, kuriuos namuose paslepia Velykų kiškis. Jis ne tik slepia margučius, bet ir neša vaikams dovanų.
Kiškis panašiai kaip ir kiaušinis yra gyvybės ir vaisingumo simbolis. Anksčiau daugelis manė, kad būtent jis atneša pavasarį. O senovės Egipte, zuikis buvo ne tik gyvybės, bet ir mėnulio simbolis, kadangi būtent pagal mėnulį yra apskaičiuojama Velykų data.
Mūsų pasakojamojoje tautosakoje Velykų kiškis taip pat dažnai siejamas su dovanomis. Kiškio pyragai žinomi visoje Lietuvoje. Kai tėvai kur išeina ar išvažiuoja, prižada vaikams parnešti lauktuvių - kiškio pyrago. Sugrįžę pasakoja: ,,Einu per mišką ir žiūriu: kiškutis prijuostėlę prisijuosęs, užsidėjęs kepuraitę, pasiraitęs rankoves, traukia iš krosnelės kvepiančius pyragėlius. Aš jam sakau: ,Padėk Dieve!' Jis man sako: ,Ačiū, ačiū. Gal nori paragauti! Dar karšti.' ,Kur aš nenorėsiu! Taip kvepia, tokie gražūs..”

Buvo tikima, kad Velykų naktį po visą šalį vaikščiojanti ar važinėjanti kažkokia įasmeninta moteriškosios lyties antgamtinė būtybė, kuri sustodavusi kiekvieno vaiko kieme ir palikdavusi kiaušinių. Kartais kiškučiai lydėdavę Velykės vežimėlį ir jai padėdavę išdalinti margučius. Jie yra užimti ne tik prieš Velykas, bet visus metus, kepdami vaikams pyragėlius. Pačius gražiausius margučius Velykė dalydavusi tik labai geriems vaikams, o išdykėliams, neklaužadoms tekdavę prastesni. Todėl vaikai visus metus turi stengtis būti geri. Tiesa, įvairiose Lietuvos vietose būtybė buvo įvairiai vadinama: Raseinių apylinkėse - Karabija, pietryčių ir rytų aukštaičiai vadino Velyke, panemuniečiai - Velykų bobute ir panašiai. Be margučių Velykė kartais atnešdavusi iškeptą iš tešlos gaidžiuką, zuikutį ar kt. Apie Velykę sukurta labai daug pasakojimų, kuriuose ji vaizduojama labai gera senutė, sėdinti pamiškėje ir dažanti margučius įvairiausiomis žolelėmis. Jai padeda zuikučiai - prineša malkų, kūrena ugnelę, ir prižiūri verdančius margučius. Kartais ji vaizduojama ir kaip graži mergina.

Mažeikių apylinkėse užsimenama, kad kiaušinius ir dažo, ir nešioja zuikis. Dažnai margutį kiškis įdėdavo į klumpę, stovinčią palovyje, ar prie lauko durų. Dar ir tada, kai klumpės buvo išėjusios iš mados, vaikai Velykoms pasidėdavo tam tikslui išsaugotą klumpę. Klaipėdos krašte visiems vaikams kiaušinį taip pat atnešdavo zuikis. Jis kiaušinius išmėto kieme, sode, darželyje. Šiuose kraštuose Velykiniai kiaušiniai dažniausiai vienspalviai, bet kiškis pamėtydavo ir margučių. Kartais buvo sakoma: ,,Margintas, tai jau zuikio atneštas" .

Nenuostabu, kad būtent kiškis nešdavo lauktuves vaikams, įduodavo kiškio pyrago namiškiams. Tai bailus, neplėšrus, todėl vaikų vaizduotei priimtinas žvėrelis. Parodoje bus eksponuojama apie keturiasdešimt mažųjų vilniečių su meile sukurtų zuikių, kurie lankytojus nustebins originalumu ir įvairove. Savo žiūrovo ieškos „Linksmoji kiškienė Zurzulienė”, „Nemarusis kiškis”, „Kiškė Velykiškė”, „Linksmuoliukė”, „Smalsutis”, „Dosnutė”, „Nulėpausis”, „Kiškis Piškis ilgaausis” ir kt.

Projektų vadovas Juozas Žitkauskas
Tel. : 212 2725, 8 670 12473