Balandžio 18 d. 13 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatytas Radviliškio rajono jaunimo projektas "Bermontininkai retrospektyvoje" ir tautodailininko Edmundo Gaubo kūrinys "Žalgiris. Lietuviai sugrįžo". Parodos iniciatorius – Seimo narys Algimantas Salamakinas.
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo atstatomas Lietuvos kariuomenės ir bermontininkų susirėmimas 1919 m. prie vieno iš išlikusių Radviliškio malūnų. Projektą sudarė 4 pagrindinės dalys: mūšio rekonstrukcija, paroda, maketo ir istorinio, dokumentinio filmo kūrimas. Istorinio, edukacinio projekto vienas iš pagrindinių tikslų – vaizdingiau, patraukliau dabarties kartai pateikti šį svarbų Lietuvai istorijos faktą, o kartu ir pravesti istorijos pamoką bendruomenei, kurią ji turi išmokti puikiai, kad galėtų didžiuotis savo protėviais ir tuo, kad yra lietuviai.
Mūšį rekonstravo Lietuvos, Latvijos, Estijos karo istorijos entuziastai. Projekto kūrybinėje grupėje dirbo Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai, Radviliškio rajono jaunimo klubas "MIX", savanoriai, krašto istorijos žinovai. Prie šio projekto prisijungė Radviliškio miesto kultūros centro jaunųjų kino mėgėjų klubas, kurie įamžino kovas su bermontininkais prie Radviliškio, sukurdami istorinį, dokumentinį filmą. Filmas pristatytas Nacionalinės Lietuvos televizijos ir regioninės Šiaulių televizijos žiūrovams. Jaunimas aktyviai įsijungė į vieną iš projekto dalių – mūšio maketo kūrimą bei savanorystę ir pagalbą organizuojant projekto veiklas. Du mėnesius mūšio fragmento maketą kūrė 57 vaikai ir 4 tautodailininkai, 2 istorikai, entuziastai, savanoriai. Makete pavaizduotos kariaujančios bermontininkų ir lietuvių armijos (apie 100 iš modelino nulipdytų 5 cm aukščio figūrėlių), pro šalį riedantis traukinys, malūnas, kelias, gyventojo sodyba.
Parodoje taip pat eksponuojamas unikalus krašto medžio drožėjo Edmundo Gaubo kūrinys "Žalgiris. Lietuviai sugrįžo". Edmundas Gaubas gimė 1954 m. sausio 4 d. Radviliškyje, baigęs vidurinę mokyklą Šiaulių technikos mokykloje įgijo radijo montuotojo specialybę.
Istorinė tematika – viena iš svarbių autoriaus kūrybos sričių. Po Nepriklausomybės atkūrimo E. Gaubas dalyvavo trijose dešimtyse parodų. Tarp jo darbų – Karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Kęstučio, Vytenio, Vytauto ir kitų istorinių asmenybių bei įvykių bareljefai, taip pat "Trakų štai garbinga pilis".
Šis savitas kūrėjas, panoro įprasminti lietuvių karių narsą ir sumanumą kovose su kryžiuočiais. Penkerius metus kurtame įspūdingo dydžio horeljefe išskaptuotos 63 raitelių ir 82 pėstininkų figūros. Dviejų dalių 3,4 metrų ilgio ir 1 metro aukščio skulptūroje pavaizduotas Vytauto Didžiojo vadovaujamos kariuomenės puolimas po gerai apgalvoto ir suplanuoto atsitraukimo manevro.
2009 m. Šiaulių krašto tautodailės šventėje autorius pripažintas Geriausiu Šiaulių apskrities meistru, "Aukso vainiko" regioniniam ture pelnė I vietą.
Lina Žilytė, tel. 239 6201
Ryšiai su visuomene
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo atstatomas Lietuvos kariuomenės ir bermontininkų susirėmimas 1919 m. prie vieno iš išlikusių Radviliškio malūnų. Projektą sudarė 4 pagrindinės dalys: mūšio rekonstrukcija, paroda, maketo ir istorinio, dokumentinio filmo kūrimas. Istorinio, edukacinio projekto vienas iš pagrindinių tikslų – vaizdingiau, patraukliau dabarties kartai pateikti šį svarbų Lietuvai istorijos faktą, o kartu ir pravesti istorijos pamoką bendruomenei, kurią ji turi išmokti puikiai, kad galėtų didžiuotis savo protėviais ir tuo, kad yra lietuviai.
Mūšį rekonstravo Lietuvos, Latvijos, Estijos karo istorijos entuziastai. Projekto kūrybinėje grupėje dirbo Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai, Radviliškio rajono jaunimo klubas "MIX", savanoriai, krašto istorijos žinovai. Prie šio projekto prisijungė Radviliškio miesto kultūros centro jaunųjų kino mėgėjų klubas, kurie įamžino kovas su bermontininkais prie Radviliškio, sukurdami istorinį, dokumentinį filmą. Filmas pristatytas Nacionalinės Lietuvos televizijos ir regioninės Šiaulių televizijos žiūrovams. Jaunimas aktyviai įsijungė į vieną iš projekto dalių – mūšio maketo kūrimą bei savanorystę ir pagalbą organizuojant projekto veiklas. Du mėnesius mūšio fragmento maketą kūrė 57 vaikai ir 4 tautodailininkai, 2 istorikai, entuziastai, savanoriai. Makete pavaizduotos kariaujančios bermontininkų ir lietuvių armijos (apie 100 iš modelino nulipdytų 5 cm aukščio figūrėlių), pro šalį riedantis traukinys, malūnas, kelias, gyventojo sodyba.
Parodoje taip pat eksponuojamas unikalus krašto medžio drožėjo Edmundo Gaubo kūrinys "Žalgiris. Lietuviai sugrįžo". Edmundas Gaubas gimė 1954 m. sausio 4 d. Radviliškyje, baigęs vidurinę mokyklą Šiaulių technikos mokykloje įgijo radijo montuotojo specialybę.
Istorinė tematika – viena iš svarbių autoriaus kūrybos sričių. Po Nepriklausomybės atkūrimo E. Gaubas dalyvavo trijose dešimtyse parodų. Tarp jo darbų – Karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Kęstučio, Vytenio, Vytauto ir kitų istorinių asmenybių bei įvykių bareljefai, taip pat "Trakų štai garbinga pilis".
Šis savitas kūrėjas, panoro įprasminti lietuvių karių narsą ir sumanumą kovose su kryžiuočiais. Penkerius metus kurtame įspūdingo dydžio horeljefe išskaptuotos 63 raitelių ir 82 pėstininkų figūros. Dviejų dalių 3,4 metrų ilgio ir 1 metro aukščio skulptūroje pavaizduotas Vytauto Didžiojo vadovaujamos kariuomenės puolimas po gerai apgalvoto ir suplanuoto atsitraukimo manevro.
2009 m. Šiaulių krašto tautodailės šventėje autorius pripažintas Geriausiu Šiaulių apskrities meistru, "Aukso vainiko" regioniniam ture pelnė I vietą.
Lina Žilytė, tel. 239 6201
Ryšiai su visuomene
