Lietuvos žaislų ir suvenyrų asociacija

Lietuvos bankas

Šiandien šalies muziejininkams, pinigų kolekcininkams, kultūros darbuotojams, žiniasklaidai pristatyta Vilniaus centre įsikūrusio Lietuvos banko Pinigų muziejaus nauja ekspozicija.

– Tikiuosi, kad šį modernų muziejų aktyviai lankys moksleiviai, studentai. Jie daugiau sužinos apie pinigus, gal susimąstys ir norės mokytis, kaip juos tvarkyti. Manau, šis muziejus – patraukli vieta, galinti žiniomis, idėjomis praturtinti mokytojus, dėstytojus, disertacijas rašančius jaunus mokslininkus, istorinių knygų kūrėjus, žurnalistus... Visiems čia bus įdomu! Pinigų muziejui keliame svarbų uždavinį – plėtoti visuomenės ekonominį švietimą, puoselėti istorinį ir kultūrinį paveldą, – pažymėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Jis minėjo lankęsis ne vienos valstybės centrinio banko muziejuje ar lankytojų centre, ir šiandien galima džiaugtis Lietuvos banko muziejumi pagal ekspozicijos turinį, jai pristatyti naudojamas modernias priemones.

Pinigų muziejaus ekspozicija užima daugiau kaip 300 kvadratinių metrų plotą penkiose muziejaus salėse ir supažindina lankytojus su pasaulio pinigų ir bankininkystės istorija, Lietuvos pinigais, bankininkystės raida mūsų šalyje nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų.

Pinigų istorijos salės grindyse įrengtoje, upės vingį primenančioje ertmėje dailininko Antano Gerliko sukurta meninė instaliacija "Gugolas". Po stiklu įrengdamas 101 neoninę lempą, autorius norėjo parodyti šio skaičiaus (gugolas – vienetas ir šimtas nulių) dydį, kartu įprasminti salės ekspozicijos pagrindinį objektą – pinigą.

– Tūkstantmečius menanti pinigų istorija matė gausybę jų formų, dydžių ir gamybos būdų. Pinigų nuolatinei kaitai ir kiekiui atskleisti įspūdingos meninės instaliacijos muziejuje autorius panaudojo upės ir skaičiaus įvaizdį. Kaip vanduo yra būtinas gyvybei, taip pinigai visais laikais buvo šalies ūkio, ekonomikos varomoji jėga, materialinės gerovės pagrindas, – sakė Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius. Jis yra Pinigų muziejaus koncepcijos autorius.

Vidmantas Laurinavičius pažymėjo, kad tai interaktyvus muziejus, pritaikytas lankytojams ne vien pasyviai apžiūrėti ekspoziciją, bet ir patiems aktyviai dalyvauti pažinimo procese. Interaktyvios mokomosios priemonės stebėtoją paverčia dalyviu – jis gali savarankiškai nusikalti suvenyrinę plokštelę, pasisverti ant specialių svarstyklių ir sužinoti, kiek jis kainuotų, jei būtų auksinis, platininis ar sidabrinis. Ir tai toli gražu ne viskas. Virtualios ekspozicijos, teminiai filmai, žaidimai, specializuota interneto prieiga – visa tai galima rasti muziejaus kompiuteriniuose terminaluose su liečiamaisiais ekranais.

Muziejuje improvizuotoje Monetų kalykloje lankytojai pamatys silikoninį kalėjo manekeną su atkurta jam būdinga XV–XVI amžių apranga ir sužinos apie kaldinimo technologijų kaitą – nuo atkurtoje primityvioje XV amžiaus kalykloje naudotų įrankių, vėlesnių laikų graižtvinio preso iki filmuotoje medžiagoje rodomos šiuolaikinių monetų gamybos moderniais kaldinimo prietaisais.

Muziejaus laiptinę skulptorius Leonas Pivoriūnas papuošė menine kompozicija "Architektūrinė atodanga" iš sunaikintų Europos Sąjungos valstybių nacionalinių pinigų, naudotų iki bendrosios valiutos euro įvedimo. Seniai nebenaudojami įvairių formų skaičiuotuvai, prieš dešimtmečius buvę bankinių ir kitų piniginių operacijų liudininkai, organiškai įsiliejo į kūrinį ir jį supančią aplinką.

Šalia stovinčiame XIX amžiaus seife lankytojas ras ir suvenyrą – sunaikintų litų, nebetikusių apyvartai.

Šiuolaikinių pinigų salėje eksponuojami pasaulio pinigai supažindina lankytojus su įvairiose valstybėse naudojamais banknotais ir monetomis. Į specialius stalčius sudėtus banknotus lankytojas gali apžiūrėti ištraukęs stalčių su pasirinktos valstybės pavadinimu arba juos pamatyti dideliame vaizdo ekrane, apie tą šalį sužinoti įvairios informacijos. Lietuvos pinigų salėje lankytojai pamatys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos Respublikos ir kitų kraštų monetas, cirkuliavusias Lietuvoje.

Reklama
Muziejuje daug dėmesio skirta Lietuvos bankui – centriniam Lietuvos Respublikos bankui. Vitrinose išdėstyti eksponatai pasakoja apie šiuolaikinių lietuviškų pinigų gamybą, jų gamybos priemones, skirtingų gamintojų taikytus technologinius sprendimus, eksponuojami į apyvartą neišleistų banknotų pavyzdžiai. Salėje esantys plakatai nušviečia Lietuvos banko istoriją nuo jo įsteigimo 1990 metais iki šių dienų, nueitą kelią prisijungiant prie Europos centrinių bankų sistemos ir žingsnius ketinant įvesti eurą.

Muziejaus ekspoziciją parengė jo tarnautojai Vidmantas Laurinavičius, Vincas Ruzas, Asta Ravaitytė-Kučinskienė, Aušra Skardžiukienė ir UAB "Contraforma".

Naujos ekspozicijos pristatymo metu Pinigų muziejaus vedėjas dėkojo architektei Danutei Juškienei ir dizainerei Giedrei Juškienei už kūrybinį indėlį kuriant Pinigų muziejų, už darbus pritaikant ir įrengiant patalpas – generaliniam rangovui UAB "Senovė", subrangovams UAB "Contraforma", UAB "Euroelektronika", UAB "Vėsa ir partneriai".

Judantys stendai, keltuvai leidžia ekspoziciją apžiūrėti įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat ir turintiems negalią lankytojams.

Lietuvos banko muziejus lankytojams duris atvėrė 1999 metais. Muziejaus fonduose jau sukaupta 42 tūkst. eksponatų, atspindinčių bankininkystės ir piniginių santykių raidą Lietuvoje, Lietuvos banko istoriją, nacionalinių pinigų kūrimą ir gamybą. Pagal įprastą muziejų praktiką ekspozicijoje matome tik mažą eksponatų dalį.

Daugiau informacijos apie Pinigų muziejų, lankytojų registraciją į ekskursijas, edukacinius ir švietimo renginius rasite internete (www.pinigumuziejus.lt).

LB Ryšių su visuomene skyrius