2021.12.17 - - SEB apklausa: Kalėdų dovanoms kas antras išleis daugiau negu 100 eurų, penktadalis – gamins patys

There are no translations available.

Šiemet kalėdinėms dovanoms daugiau nei 100 eurų planuoja išleisti 50 proc. gyventojų Estijoje, 46 proc. Lietuvoje ir 34 proc. Latvijoje. Beveik penktadalis lietuvių ir estų bei daugiau negu dešimtadalis latvių teigia, kad šiemet dovanas gamins patys. Ruošiant dovanas ir planuojant šventes ekspertai pataria atsižvelgti ir į tvarumo tikslus.
Neseniai SEB banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Baltijos šalių gyventojų dovanoms planuoja išleisti nuo 50 iki 100 eurų. Dovanų už daugiau negu 200 eurų pirks 18 proc. estų, 13 proc. lietuvių ir 10 proc. latvių.
Dauguma Baltijos šalių gyventojų pažymi, kad šiemet dovanoms išleis tiek pat, kiek ir pernai. Dovanoms daugiau nei pernai planuoja išleisti 20 proc. respondentų Lietuvoje, 16 proc. Latvijoje ir 12 proc. Estijoje. Mažiau negu pernai išleis 21 proc. lietuvių, 20 proc. estų ir 23 proc. latvių.
Kalėdines dovanas gyventojai daugiausia perka prekybos centruose, elektroninėse parduotuvėse – jas renkasi apie du trečdaliai Baltijos šalių gyventojų. Tuo tarpu muges ar dovanas tiesiai iš gamintojų perka apie 15 proc. gyventojų.
Anot ekspertų, šventinis laikotarpis tampa iššūkiu siekiantiems gyventi tvariau – padidėjęs gyvenimo tempas, vartojimas didina ir neigiamą žmogaus poveikį gamtai.
Pasak SEB banko tvarumo vadovo Audriaus Rutkausko, tvaresnius sprendimus galima rinktis kone kiekvieną pasiruošimo Kalėdoms žingsnį, pradedant aplinkai draugiškomis dovanomis, namų dekoracijomis bei keliavimo būdais.
Remdamasis duomenimis iš neseniai pristatytos mobiliosios programėlės „ManoPėdsakas | SEB“ (angl. MyFootprint | SEB), leidžiančios kiekvienam gyventojui asmeniškai įvertinti savo veiklos anglies pėdsaką, A. Rutkauskas išskyrė kelis patarimus, kaip mažais kasdieniais žingsniais galima mažinti neigiamą šventinių įpročių poveikį aplinkai.
Tvaresnės dekoracijos. „Tikriausiai vienas pirmųjų žingsnių, kuriuos žengiame besiruošdami šventėms, yra namų dekoras. Vieni renkasi gyvas, kiti – dirbtines egles. Kuris pasirinkimas tvaresnis? Norint, kad dirbtinė eglutė būtų tvaresnė nei gyva, ją vidutiniškai reikėtų naudoti bent dešimt metų. Jeigu pirksite gyvą eglutę, pasodintą vazone, kuri buvo auginta šiam tikslui ir vėl galės grįžti į mišką, o vėliau bus naudojama kitų metų šventėms ir ją puošite savo gamybos keptais sausainiais, meduoliais, o ne plastikiniais eglutės žaislais, kartu sudėjus galėsite išvengti daugiau negu 41 kg CO2e*. Be to, kita didelė dalis su Kalėdomis sietino CO2 susidaro dėl kalėdinių lempučių. Jei įprastas lemputes pakeistumėte į LED, emisiją galėtumėte sumažinti net iki 90 procentų“ – sako A. Rutkauskas.
Aplinkai draugiškesnės dovanos. Rinkdami kalėdines dovanas, turime dvi alternatyvas – rinktis tvarius sprendimus, galbūt net dovanas iš antrų rankų arba netvarius sprendimus. Pavyzdžiui, jei dovanosite jau skaitytą, o ne naują knygą, galėsite aplinką apsaugosite nuo 2,3 kg CO2e.
Tvari pakuotė. Pakuojant dovanas tvarumo ekspertas rekomenduoja naujam gyvenimui prikelti jau panaudotas medžiagas. Pavyzdžiui, tvariai ir kūrybiškai supakavę dovanas į senus laikraščius ar audinį, ne į pavakavimo popierių, galite padėti išvengti apie 1,5 kg CO2e.
Tvaresnės kelionės. Galiausiai, pasak A. Rutkausko, kone daugiausia su žiemos šventėmis išmetamo CO2 lemia kelionės. „Statistinis europietis per Kalėdas nukeliauja apie 500 kilometrų. Tai maždaug tiek kiek nuo Kauno iki Rygos pirmyn ir atgal. 23 proc. europiečių šiuo laikotarpiu renkasi keliauti lėktuvu, nors pats ekologiškiausias keliavimo būdas būtų traukiniai. Keliaujant automobiliu, vertėtų važiuoti ne vienam. Jei 200 kilometrų važiuosite ne vienas, o trise, į orą nepaleisite apie 123 kg CO2e “, – sako A. Rutkauskas.
Bemaž svarbiausia didžiųjų švenčių dalis kasmet yra šventinis stalas, kuriam statistinis europietis išleidžia kiek daugiau negu ketvirtadalį viso šventėms skirto biudžeto. Anot tvarius mitybos principus puoselėjančio virtuvės šefo, Tvaraus maisto akademijos dėstytojo Justino Kapkovičiaus, pastebima tendencija, kai daugelis šventinių patiekalų taip ir lieka nesuvalgyti, ir maisto likučiai išmetami taip ir nepagalvojus, kaip juos būtų galima panaudoti.
Kad šįmet taip nenutiktų, tvarios mitybos ekspertas dalijasi keliomis gudrybėmis, kurios padėtų sumažinti šventinio maisto atliekų kiekį.
Kur panaudoti paukštieną? „Jokiais būdais neišmeskite kaulų, atlikusių suvalgius kalėdinę vištą ar žąsį: juos panaudoti puikiai tiks vėliau verdant sultinį. O jei šventinis paukštis buvo toks didelis, kad jo taip ir nepavyko suvalgyti viso, mėsos likučius panaudokite pusryčiams – atvėsusius juos susmulkinkite ir panaudokite omleto ar lietinių įdarui“, – sako J. Kapkovičius.
Ką daryti su garnyru? Anot virtuvės šefo, neretai ruošiant šventinį stalą tikru iššūkiu tampa tiksliai apskaičiuoti, kiek garnyro reikės su įvairiais patiekalais. „Jei išvirėte per daug ryžių ar makaronų – jokia bėda, tinkamai apdorojus likučius bus galima skaniai panaudoti ir kitą dieną. Pavyzdžiui, jei netyčia neapskaičiavote išvirtų ryžių, nepamirškite jų praplauti sietelyje po šaltu vandeniu. Taip juos galėsite naudoti ir ateinančias dienas salotoms ar tiesiog pašildyti sultinyje. O jei atliko makaronų, tiesiog atvėsinkite juos po šaltu tekančiu vandeniu, nudžiovinkite ir pašlakstykite aliejumi. Išsaugoti makaronai puikiai tiks salotoms ar apkepui su sūriu pasigaminti“, – pataria šefas.
Neišmeskite atlikusių užkandžių. Galiausiai, pasak tvarios mitybos eksperto, kone daugiausia per šventes išmetama taip ir nesuvalgytų užkandžių. Gera žinia norintiems gyventi tvariau – juos taip pat galima panaudoti antrąkart. „Pavyzdžiui, jei per Kūčias neįveikėte visų grybų, juos galite paversti padažu mėsai. Jeigu ant stalo ketinate tiekti marinuotas daržoves, pasilikite stiklainius su marinatu – daržovių likučius galėsite grąžinti atgal ir taip išlaikyti dar kelioms vakarienėms. Iš atlikusio kalėdinio sūrio lengvai pagaminsite sūrio padažą ar fondiu, o sutarkavę galėsite skaninti sriubas“, – pataria J. Kapkovičius.
Daugiau tvaresnio gyvenimo būdo patarimų ir idėjų, kaip tvariau pasiruošti šventėms, galite rasti SEB banko programėlėje „ManoPėdsakas | SEB“, kuria naudodamiesi visi gyventojai, ne tik banko klientai, gali išmatuoti savo veiklos anglies pėdsaką, sužinoti, kaip jį mažinti, ugdyti tvaresnius įpročius.
*Anglies dioksido pėdsakas matuojamas naudojant CO2e – anglies dioksido ekvivalentą, kuris apima visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Apie apklausą
SEB banko užsakymu „Norstat“ apklausa atlikta šių metų lapkritį. Baltijos šalyse buvo apklausta iš viso 3000 respondentų, kurių amžius 18-74 metai. Iš jų 1000 apklausta Lietuvoje.

Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė
Atstovė žiniasklaidai
AB SEB bankas
Tel. (8 5) 268 1198
Konstitucijos pr. 24, Vilnius
E. paštas Diese E-Mail-Adresse ist gegen Spambots geschützt! JavaScript muss aktiviert werden, damit sie angezeigt werden kann.
www.seb.lt